Professional Documents
Culture Documents
OECI
Ria garemosdacviTi
proeqti xorcieldeba Caucasus Environmental
proeqti NGO Network
xorcieldeba Caucasus Environmental NGO Network
samoqalaqo iniciativa
evrokavSiris evrokavSiris
mdgradi ganviTarebisTvis
finansuri mxardaWeriT finansuri mxardaWeriT
evrokomisia evrokavSiris aRmasrulebeli organoa.
evrokavSiri 27 wevri saxelmwifosagan Semdgari
gaerTianebaa. misi wevrebi wlebis ganmavlobaSi erTmaneTs
codnas da gamocdilebas uziarebdnen. axdendnen resursebis
mobilizebas da saerTo momavals qmnidnen. 50 wlis
ganmavlobaSi evrokavSiris wevrma saxelmwifoebma erTad
Seqmnes stabilurobis, demokratiis da mdgradi ganviTarebis
areali. am procesSi maT SeinarCunes kulturuli
mravalferovneba, tolerantoba da adamianis piradi
Tavisuflebebi. evrokavSiris amocana swored am miRwevebis
da faseulobebis gaziarebaa mis sazRvrebs gareT myofi
adamianebisa da saxelmwifoebisTvis.
3
niadagis momzadeba
dasargavi
teritoria
nacara muryani
Alnus incana (L.) Moench gaasufTaveT SerCeuli
farTobi nagvis, liTonis
nivTebis, SuSis namsxvrevebisa da
polieTilenis parkebisgan.
nergis irgvliv erTmetriani
zona gawmindeT sarevelebisgan.
sarevelebis kontroli
aucilebelia nergis srul
gaxarebamde. sarevelebis
mocileba SeiZleba meqanikurad
an herbicidebiT, Tumca es
ukanaskneli sakmaod
ZviradRirebuli meTodia.
herbicidebis gamoyeneba
mkacrad unda Seesabamebodes
20 metramde simaRlis xe, mwarmoeblis instruqciebs.
nacrisferi gluvi qerqiT. farTofoTlovani
mTebSi SeiZleba gavrceldes balaxovnebis sawinaaRmdego
daaxloebiT 1,500 m herbicidebi momakvdinebelia
simaRlemde. izrdeba tenian foTolmcveni xeebisTvisac
niadagze, nestian tyeebSi, (farTofoTlovania mcenare,
mdinareebis napirebze, romlis foTlis firfita
Waobebis ganapira adgilebze. met-naklebad brtyelia da ara
Zveli fesvebis lpobis Sedegad xazovani).
amonayari SeiZleba xeebis umetesoba, garda
damoukidebeli gaxdes da maradmwvane xeebisa (soWi, naZvi,
gaagrZelos simaRleSi zrda. fiWvi), yvela foTolmcvenia.
am gziT muryani vrceldeba dasargavi farTobis
axal ubnebze, romlebic ar momzadebisas uaRresad
aris dakavebuli naZvisa da sxva mniSvnelovania, ganxorcieldes
saxeobebis mozardi xeebiT da misi drenaJi arxebiT an Ria
ar aris daCrdiluli sxva TxrilebiT, radganac cnobilia,
xeebis xSiri varjebiT. misi rom xeebisa da buCqebisTvis
dargva sxva saxeobebTan erTad optimaluria gruntis wylebis
aCqarebs am ukanasknelTa zrdas. arseboba 1-1.5 m siRrmeze.
4
dasargavi masala
xis moWrili wveri SeiZleba axal adgilze dairgos da man zrda
gaagrZelos, xSirad ufro swrafadac, vidre Teslze amosuli xe
gaizrdeboda. amisTvis rekomendebulia 1-3 sm diametris, 50-90 sm
sigrZis xis Reros masalis gamoyeneba, romelic gadaWrilia
brtyeli TaviTa da kuTxovani boloTi, raTa boloebi
erTmaneTSi ar agverios. gadanaWeri miwaSi unda CaerWos misi
sigrZis 2/3-dan 3/4-mde nawiliT. aucilebelia basri iaraRebis
gamoyeneba, raTa gadaWris adgilebi ar daziandes.
5
nergis SerCeva
sanerge masalas (nergs) ar unda hqondes grZeli gverdiTi totebi.
unda iyos fizikurad dauzianebeli, mtkice da Zlieri.
ar unda aReniSnebodes parazitebiT an paTogenebiT dazianebis
kvali, gauferuleba, sarevelebis mavne zemoqmedeba da
fiziologiuri darRvevebi.
nergs fesvebi da totebi kargad da Tanabrad unda hqondes
ganviTarebuli, unda hqondes agreTve jansaRi totebi an kvirtebi
Reros mTel sigrZeze.
foTlovani saxeobebis nergebs unda hqondes datotvili, xSiri,
mravalricxovani, Zafisebri, drekadi fesvTa sistema _ mZime,
boWkovani, dautotavi fesvebis gareSe.
wiwvovani saxeobebis nergis fesvTa sistema miwidan fesvebis
dauzianeblad unda amoviRoT, anu miwa, romelSic fesvTa sistemaa
gasuli, fesvs mTlianad unda amohyves. miwidan amoRebuli fesvi ar
Cans, amis gamo mas ewodeba daxuruli
fesvTa sistema, meorenairad _ komi.
komi unda iyos mkvrivi da Sekruli.
fesvebi masSi mTlianad unda iyos
daqselili.
komSi ar unda iyos sarevelebi.
7
ormos amoReba
ormos zoma 2-jer mainc unda aRematebodes fesvebis
garSemowerilobas, xolo siRrme 1.5-jer meti unda iyos fesvebis
sigrZeze.
ormos Ziri da gverdebi orkapiT ise unda damuSavdes, rom
niadagis qveda fenis mTlianoba dairRves. ormos Ziridan
amoRebuli niadagis qveda fena produqtiuli zeda feniT unda
CavanacvloT. SesaZloa humusiani fenis (niadagis nayofieri fena,
neSompala _ organul nivTierebaTa kompleqsi) sxva nayofieri
substraqtis gamoyeneba.
komiani da jvaloSi gaxveuli wiwvovani mcenaris nergebis dargva
rekomendebulia adgilze mitanisTanave. Tumca, Tu komi tenian
mdgomareobaSia, SesaZlebelia, maTi dasawyobebac.
gasaTvaliswinebelia, rom am tipis nergebis awevisas xeli koms
unda movkidoT da ara Reros.
SesaZlebelia, jvalo sruliad SemoeWras nergs (sruli
mocileba aucilebelia, Tu jvalos nacvlad gamoyenebulia
sinTetikuri masala an polieTileni), an moscildes erT
mesamedze. saWiroa kanafis an nebismieri saxis mavTulis
mocilebac.
nergis movla
im ubnebze, romlebzedac nergebi
SesaZloa ZovebiTa da gadaTelviT
daziandnen, isini mcire RobeebiT unda
davicvaT. aseTi Robe xis paloebiT
(minimum, 4 palo) keTdeba. palos zoma
0.5-1 metri unda iyos.
agreTve SeiZleba gamoviyenoT
naxevrad gamWvirvale milebi (tubebi).
mili nergs unda Camoecvas. es mas ara
marto daicavs, zrdis processac xels
Seuwyobs.
8
dargvis pirvel wels
rekomendebulia nargavebis
movlis oTxjeradi da morwyvis TeTri verxvi
samjeradi Catareba. nargavebis Populus alba
movlis (dabarva da gafxviereba)
Catareba rekomendebulia maisis
meore naxevarSi, ivnisSi, ivlissa
da agvistoSi. pirveli sididis
xeebze (qarTuli muxa, maRalmTis
muxa, rcxila, ifani, nekerCxali,
kedari) dabarva da gafxviereba
xorcieldeba wriulad (0.8 m
diametrze) 0.5 kvadratul metr
farTobze. mcirezomiani xeebisa
da buCqebis (maJalo, Txili, kuneli
da askili) garSemo dabarva da
gafxviereba aseve wriulad (0.6 m
diametrze) xorcieldeba da
moicavs 0.28 kvadratul metrs.
nargavebi unda moirwyos 30 metramde simaRlis xe;
uSualod dargvis Semdeg, xolo varji _ farTo da gaSlili;
wlis ganmavlobaSi _ kidev orjer qerqi _ gluvi da rux-mwvane,
(ivnissa da agvistoSi). morwyva sibereSi _ Rrma naxeTqebiT.
sasurvelia gvalvian periodebSi. foTlebi _ zemodan muqi
nergebi pirveli ori-sami wlis mwvanea, qvemodan _ Zlier
ganmavlobaSi gansakuTrebul bususiani, vercxlisferi.
yuradRebas saWiroeben. movlis izrdeba Zalian swrafad.
vadebi Seesabameba adgilobriv gadaWras cudad itans, uyvars
bunebriv-klimatur pirobebs.
nayofieri, teniani niadagi.
praqtikuli gamocdilebiT
aqvs Rrma fesvTa sistema, rac
dadgenilia, rom gadamwyveti
wyalsatevebisa da mdinareebis
mniSvneloba movlas nergebis
vegetaciis pirvel naxevarSi aqvs.
napirebis gasamagreblad misi
nergi gansakuTrebul movlas gamoyenebis SesaZleblobas
saWiroebs gaSenebis pirvel wels, qmnis.
roca is jer kidev Zalian sustia. am iZleva uxv
dros sul mcire uyuradRebobam amonayars
SeiZleba nergis daRupva fesvebze.
gamoiwvios. iyeneben
aseve aucilebelia, did
yovelwliurad dawesdes parkebsa da
mavneblebTa kontroli, baRebSi,
SemTxvevebis gamovlinebis dros kontrastuli
dazustdes mavneblis saxeoba da kompoziciebis
daigegmos maTTan brZolis Sesaqmnelad.
RonisZiebebi.
9
eroziis winaaRmdeg
brZolis efeqturi
saSualebaa xeebis dargva.
cnobilia bioinJineriis
ramdenime meTodi, romelTa
meSveobiTac napirebsa da
ferdobebs amagreben. aseTi
meTodebia: jagrisis fenebi,
cocxali fiCxkonebi,
nergebis fena, lerwmis cocxali fiCxkonebi
Reroebis nargavebi, cocxali fiCxkonis ageba
ar moiTxovs mZime manqana-
mcenareebiT Semosili
danadgarebs, ris gamoc am
qvayrili da mcenareebiT meTods moSorebul an
dafaruli gabionebi. miudgomel adgilebSi
iyeneben. irgveba
horizontalurad (da ara
ferdobis daxrilobis
mimarTulebiT) da zrdis
kvaldakval terasad
yalibdeba. am terasebiT
formirebuli kibis
safexurebi xels uwyobs
ferdobze wylis moZraobis
Senelebas. notio adgilebSi
fiCxkonebi SeiZleba
damrecadac ganlagdes.
cocxali fiCxkonebi
jagrisis fenebi Sedgeba TokiT Sekruli
jagrisis fenebi cocxal gadanaWrebis konebisgan,
fiCxkonebs hgavs. Tumca, xis romlebic lagdeba
dargvisgan gansxavavebiT, maT TxrilSi, magrdeba sarebiT
cicabo ferdobze da ifareba miwiT. konebi
horizontalurad awvenen. Cveulebriv 2-3 metris
cocxali fiCxkonebi ufro sigrZisa da 15-20 sm
efeqturia zedapiruli eroziis diametrisaa. xSirad
Sesamcireblad, jagrisis fenebi gamoiyeneba tirifis
ki _ siRrmiTi eroziis saxeobebi. fiCxkonebis
SesaCereblad. adgilze xis sarebiT
amagreben. Txrili manamde
ivseba miwiT, sanam fiCxkonis
qveda 2/3 ar daifareba, 1/3 ki
miwis zemoT darCeba.
10
nergebis fena
bermebze, daaxloebiT 60 sm-is siRrmeSi, iribad deben fesvebian
nergebs, romlebic erTmaneTze arian mikrulni. miwis zemoT
mxolod nergebis sigrZis erTi mesamedi unda iyos. gamomSral da
sakvebi nivTierebebiT Rarib niadagSi nergebze Calas an neSompalas
deben. Semdeg, nergebis fenas zeda bermidan miRebuli masaliT
faraven. gamomSral niadagSi nergebis fenebi horizontalurad
ideba, nestian miwaSi ki _ iribad. mTel zedapirze, maT Soris
manZili 1-3 metri unda iyos.
yovel metrSi xSirfoTlovani mcenaris 5-10 nergs rgaven,
iseTebs, romlebzec fesvebi SeiZleba gaizardos, magaliTad:
webovani muryani, Cveulebrivi zeTisxilisebrni. Zlierfesvebiani
axalgazrda nergebi an Canasaxebi yvelaze ukeTesia. Cargvis adgilze
saxeobebi erTmaneTs SeusabameT.
3m
1-
11
saqarTveloSi merqnian mcenareTa gaSenebis saorientacio monacemebi
regioni simaRle
mcenaris saxelwodeba xe buCqi zRvis sa
aRm. das. donidan
1 soWi, Abiees nordmanniana 600-2 200
iaponuri kriptomeria,
7 10-200
Criptomeria japanica
mravalnayofa Rvia,
11 150-1 000
Juniperus policarpos
12 wiTeli Rvia, Juniperus oblonga 150-1 800
maRalmTis muxa,
16 1 400-2 000
Quercus machankhera
Walis muxa,
17 100-400
Quercus pedunculiflora
mindvris nekerCxali,
20 200-1 700
Acer campester
21 leka, Acer laetum 200-1 800
12
lerwmis Reroebis
le
nargavebi
saarsebo garemo
garem
an 80-100 sm sigrZis
garemos maRali tenianoba axalgazrda, gamZle lerwmis
Reroebi niadagidan niCbis
garemos maRali tenianoba
saSualebiT amoaqvT. Tu
naxevrad mSrali, kldovani SesaZlebelia, maT
garemo 2-3 (maqsimum, 5) gaSlili
mSrali, kldovani da qviani foToli unda hqondeT. 3-5
ferdobebi
cali lerwmisgan konebs kraven,
maRalteniani da daCrdiluli
winaswar gaTxril, 30 sm
garemo
siRrmis ormoebSi rgaven da
kargad drenirebuli, Tixiani
xreSiT faraven. 1 kvadratul
niadagi
metrze 5-9 aseTi kona irgveba.
arakarbonatuli (kirqvis
gareSe), Warbteniani niadagi dargva SeiZleba mwkrivebadac,
kargad ganaTebuli, teniani 50-100 sm-is daSorebiT. dargva
niadagi xorcieldeba (maisis dasawyisSi
naxevrad mSrali, kirqviani da an ivnisis bolos).
Tixnari niadagi
mSrali da qviani, Tixnari
niadagi
mSrali da qviani ferdobebi
klde-RorRiani niadagi
naklebad teniani niadagi
garemos maRali tenianoba
saSualo siRrmis mSrali
niadagebi
samxreTis mimarTulebis,
mSrali niadagi
dablobis aluviuri (natani)
niadagi
vakisa da mTiswinebis teniani Sedegi:
niadagi lerwami swrafad mravldeba
subalpuri, teniani da da kvadratul metrze
ganaTebuli adgilebi weliwadSi 500-1,500 litr
mSrali lanSaftebi
wyals STanTqavs. xels uwyobs
wylis gasufTavebasac.
tyis SedarebiT teniani garemo optimaluri Sedegi mxolod
2 wlis Semdeg miiReba.
garemos saSualo tenianoba
13
TeTri mtirala
tirifi
Salix alba mcenaris saxelwodeba xe
qarTuli nekerCxali,
23
Acer Ibericum
maRalmTis bokvi,
24
Acer trautvetteni
14
saqarTveloSi merqnian mcenareTa gaSenebis saorientacio monacemebi
regioni simaRle
xe buCqi zRvis saarsebo garemo
aRm. das. donidan
mSrali da naxevradmSrali
100-800
landSaftebi
subalpuri sartyelis
1 700-2 200
naxevradteniani garemo
mSrali da naxevradmSrali
100-800
lanSaftebi
mSrali da naxevradmSrali
100-800
lanSaftebi
300-1 700 SedarebiT teniani garemo
15
saqarTveloSi merqnian mcenareTa gaSenebis saorientacio monacemebi
regioni simaRle
mcenaris saxelwodeba xe buCqi zRvis sa
aRm. das. donidan
Savi kuneli,
47 200-800
Crataegus pentagina
48 knapa, Crataegus orientalis 400-1 200
16
ifani Cveulebrivi
Fraxinus excelsior
le
saarsebo garemo
garem samSoblo _
an evropa, yirimi,
mTiswineTisa da mTis qveda kavkasia. ifani 40
sartyelis tye metramde
mSrali tyeebi, ekotopebi simaRlis xea,
qviani ferdobebi varji
naTeli ferdobebi, tyispiri,
momrgvalebuli
natyevari an ovaluria,
Walis tye, tyis fanjrebi, qerqi _ muqi ruxi
natyevari da naxeTqebiani.
Ria ganaTebuli adgili, sinaTlis
natyevari moyvarulia,
tyispiri, natyevari, mindori Tumca axalgazrda asakSi
xeobaTa terasebi, buCqnarebi
garkveulwilad daCrdilvasac
itans. gansakuTrebiT saWiroebs
mSrali stepebi, tye-buCqnarebi nayofier niadags.
rekomendebulia rogorc
stepebi erTeuli, aseve jgufuri
Ria, ganaTebuli adgilebi dargvisTvis. yinvagamZlea, magram
SedarebiT teniani tyeebi SeiZleba ver gauZlos gviani
gazafxulis yinvebs.
mSrali, qviani ferdobebi,
stepebi
SedarebiT teniani tyeebi
(qvetyis saxiT)
mTis zeda sartylis SedarebiT
teniani tyeebi
Ria ganaTebuli adgilebi
Ria ganaTebuli adgilebi
mSrali ekosistemebi
mTis teniani garemo
mdinareebisa da tbebis napirebi
mdinareebisa da tbebis napirebi
teniani tyeebi, nakadulebis
napirebi
teniani garemo
mTis zeda da subalpuri
sartyelis teniani garemo
subalpuri sartyelis dekiani
garemo
17
mdgnali
Salix caprea
mcenaris saxelwodeba xe
10-15 metramde simaRlis xe,
gluvi mTrTolavi verxvi,
72
momwvano- Populus tremula
ruxi qerqiT. 73 Savi verxvi, Populus nigra
erTwliani
ylortebi 74 TeTri verxvi, Populus alba
momwvano-
ruxi an 75 Trimli, Cotinus coggygria
moyviTalo-
muraa, mokle 76 TuTa, Morus alba
bususebiT, 77 TuTubo, Rhus coriaria
ufro
iSviaTad _ 78 Txili, Corylus avellana
SiSveli.
79 ialRuni, Tamarix ramosissima
yvavis
aprilSi. nayofi mwifdeba
80 ifani, Fraxinus escelsion
mais-ivnisSi. mdgnali tirifis
tyisTvis damaxasiaTebeli 81 ifani, Fraxinus oxicarpa
saxeobaa. xis iersaxe cvalebadia
da damokidebulia tyis fardis 82 ifani, Fraxinus coriariaefolia
ganaTebasa da niadagis
simdidreze. 83 kakali, Juglansn regia
farTofoTlovani tyeebisa da 84 lafani, Pterocarya pterocarpos
tye-stepis zonebSi Reros
diametri ZirTan 30 sm-s da mets 85 kvido, Ligustrum vulgare
aRwevs. yvelaze adre saxldeba
mindvrebze, ganakafebze da 86 kowaxuri, Berberis vulgaris
qalaqis gazonebze. Wrisas 87 bza, Buxus colchica
ganaxldeba amonayariT da
TesliT. arcTu iSviaTad 88 broweuli, Punica granatum
mdgnali gvxvdeba mdinareebis
xeobebSic, magram aq arc ise 89 qacvi, Hippophae rhamnoides
teniani niadagebi uyvars.
mdgnali saucxoo saadreo 90 Sindi, Cornus mas
Taflis masalaa.
91 jagrcxila, Caprinus orientalis
18
saqarTveloSi merqnian mcenareTa gaSenebis saorientacio monacemebi
regioni simaRle
xe buCqi zRvis saarsebo garemo
aRm. das. donidan g e
mSrali, qviani, kldovani
800-2 000
garemo
mdinareTa kalapotebi da
200-1 200
terasebi
mdinareTa kalapotebi da
200-1 200
terasebi
mSrali da qviani adgilebis
200-1 200
gasatyeveblad
100-1 200 mdinareTa terasebi, dablobebi
100-800 mSrali qviani ferdobebi
mSrali da SedarebiT teniani
200-1 800
garemo
mdinareebis, wyalsacavebis
50-500
napirebi
mSrali da SedarebiT teniani
200-1 600
ekotopebi
20 teniani da SedarebiT teniani
2 000-1
20 200 400 tyeebi
400-1 400 mSrali, qviani ferdobebi
mdinareTa kalapotebi,
200-1 600
terasebi, mTis qveda sartyeli
100-800 mdinareTa kalapotebi, terasebi
mSrali da SedarebiT teniani
100-800
tyeebi
300-1 400 mSrali da kldovani garemo
50-1 000 daCrdiluli, teniani garemo
mSrali, qviani ferdobebi,
100-800
mSrali zonis xeobebi
mdinareTa kalapotebi da
50-1 800
terasebi
mSrali tyeebi, ganaTebuli
200-1 400
ferdobebi
mSrali ferdobebi, natyevari
200-1 200
buCqnarebi
teniani tyeebi, mdinareTa
100-1 000
xeobebi
100-800 teniani tyeebi da tyispirebi
19
saqarTveloSi merqnian mcenareTa gaSenebis saorientacio monacemebi
regioni simaRle
mcenaris saxelwodeba xe buCqi zRvis sa
y aRm. das. donidan
21
qarsacavi zolebi
qarsacav zolebs qarismieri eroziis winaaRmdeg iyeneben.
naxazze miTiTebulia qarsacavi zolis mosawyobad saWiro xeebis
saxeobebi. xeebis simaRlis mixedviT SesaZlebelia sxvadasxvanairi
qarsacavi zolis mowyoba _ dabalis, saSualo simaRlisa da
maRalis.
alvis xe
TeTri verxvi
qarTuli muxa
cxeniswabli
Wadari
kakali
Savi da kavkasiuri fiWvi
velis nekerCxali
mTis nekerCxali
patarafoTla cacxvi
didfoTla cacxvi
akacia
kvido
Trimli
ieli
Txili
bza
3-5 m
22
kavkasiis regionuli regionuli regionuli
garemosdacviTi centri ofisi ofisi
(REC Caucasus)
saTao ofisi CarenTis q. 1, II b. agaevis q. 100a, 1073,
WavWavaZis gamziri 23, sarTuli, 375025, baqo, azerbaijani
II sarTuli erevani, somxeTi t:+994 12 4924173
0179, Tbilisi, t/f: +374 10 574743
saqarTvelo
t: +995 32 2253649
f:+995 32 2253648
info@rec-caucasus.org