.
Pripažintas vokiečių topografas Robert Schomburgk 1838 ir 1839 metais buvo siunčiamas britų vyriausybės į Britų Gvianos (dabar Gviana) tolimųjų sienų, kad ištiršų šios provincijos topografiją ir teritorijos geologiją. Kolonijinės vyriausybės supratimas apie Britų Gvianos vidų XIX a pradžioje buvo labai netikslus. Keletas tyrinėtojų keliavo po šią teritoriją per pastaruosius tris šimtmečius ir grįždavo su ataskaitomis apie šalį, kurioje klesti kalnai-bokštai, bet jų informacija būdavo neaiški ir dažnai sunkiai įtikinama. Seras Walter Raleigh 1595 metais pranešė apie didžiulę smailę, kuri priminė „baltosios bažnyčios bokštą”, o ispanų misionierius Capuchin Mariano 1780 metais aprašė stūksančius kalnus, primenančius „netaisyklingus bokštus ir pilis”.
Septynetą mėnesių Schomburgk keliavo Britų Gvianos džiunglėmis ir savanomis iki nutolusios Gvianos plokščiakalnio širdies. Iš tolumos jis pažvelgė į Roraima kalną – didžiulį plokščią plato ten, kur dabar yra Venesuelos, Gvianos ir Brazilijos pasienis. Savo žurnale jis rašė:
Aš likau apstulbęs žiūrėdamas į storą sieną ir slegiamas šios sensacijos… žiūrint į šį svaiginantį aukštį, akmens masė atrodė laukinė ir neaprėpiama.
Suintriguotas Schomburgk nukeliavo arčiau prie didžiojo kalno ir galiausiai pasiekė gigantiško plato pagrindą, kurio šlaitų šešėlyje atrado didžiulę pelkę, buvusią daugybės nežinomų augalų ir gyvūnų namais. Taip nustebintas naujų rūšių gausos, jis pavadino pelkę „botanikų El Dorado”, ir čia, daugybės naujų rūšių apsuptyje, jis atrado ąsotinį augalą – pirmąjį, aprašytą Pietų Amerikoje. Skaityti toliau…
